Iki šių dienų tik maža archeologinių objektų dalis yra tyrinėta. Pavyzdžiui, iš 1000 žinomų piliakalnių iki 2000 m. tyrinėti buvo tik 152. Iš jų pilnai ištirta tik 10 aikštelių; tik 71 piliakalnyje atlikti daliniai gynybinių įrenginių, tokių kaip pylimai ar grioviai tyrimai. Iki 1995 m. tyrinėti tik 185 viduramžių senkapiai, datuojami XIV–XVII a. Juose aptikti 7625 kapai, tačiau dėl įvairių priežasčių nei vienas iš šių paminklų nebuvo ištirtas pilnai. 

Tyrinėjimų metu arba atsitiktinai rasti archeologiniai dirbiniai sudaro neįkainuojamas muziejines kolekcijas. 1998 m. duomenimis, muziejuose buvo saugoma 275 300 archeologinių eksponatų. Didžiausiais rinkiniais disponuoja Lietuvos nacionalinis (apie 100 000 vienetų), Kauno Vytauto Didžiojo karo (virš 43 000), Mažosios Lietuvos istorijos (apie 28 000), Švenčionių Nalšios (15 000), Kernavės valstybinio archeologijos ir istorijos rezervato (10 000), Trakų muziejai (10 000).

Archeologinių žvalgomųjų ir tiriamųjų ekspedicijų ataskaitos bei periodiškai tyrinėtojų skelbiama mokslinė informacija leidinyje Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje sudaro antrinių, deskriptyvinių, archeologijos mokslo šaltinių masyvą. Šiuose dokumentuose ir publikacijose pateikiama archeologijos tyrinėjimams labai svarbi informacija: aprašoma paminklų tyrinėjimo eiga, artefaktų radimo aplinkybės, pateikiami brėžiniai ir nuotraukos, kalbama apie daugelį kitų svarbių tyrimo detalių.

Didžiausias archeologinių ataskaitų (nuo 1948 m. imtinai) rinkinys yra saugomas Lietuvos istorijos instituto rankraštyne. Lietuvos Respublikos laikotarpio (1936–1943 m.) vykdytų ataskaitų bei komandiruočių ataskaitos yra Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyve.

Iš kitų archeologinių saugyklų (krašto muziejų archyvų, bibliotekų rankraštynų, privačių asmenų rinkinių) išsiskiria Valstybės archeologijos komisijos archyvas, saugomas Kultūros paveldo centro Dokumentacijos centre. Jis atspindi Lietuvos Respublikos laikotarpiu visais kultūros paminklais besirūpinusios įstaigos darbą. Saugomos 207 įrištos bylos (iš viso apie 50 000 lapų). Archyve taip pat yra trumpų tyrinėjimų ataskaitų, daug duomenų apie pavienius radinius bei pačius paminklus.

Tyrinėjimai. Šiuo metu Lietuvoje dirba apie 60 archeologų profesionalų. Daugiausia šio profilio specialistų parengiama VU Istorijos fakultete.

Pastarąjį dešimtmetį tiriamų archeologijos paminklų skaičius svyruoja, priklausomai nuo lėšų šaltinių ir tyrimų tikslų keičiasi archeologijos paminklų tyrimų tendencijos.

Sovietinio laikotarpio lietuvių archeologijai būdinga tendencija tirti daug laidojimo paminklų (plokštinių kapinynų ir pilkapynų) šiuo metu nebėra tokia ryški. Tyrimų apimtimi jiems nenusileidžia gyvenamųjų vietų tyrinėjimai (akmens ir žalvario amžių paminklai, neįtvirtintų ir įtvirtintų gyvenviečių, dvarviečių ir kaimaviečių, senamiesčių).

Sovietiniu laikotarpiu dominavo geležies amžiaus paminklų tyrimai. Nepriklausomybės metais suaktyvėjo akmens ir žalvario bei viduramžių ir naujųjų laikų paminklų tyrinėjimai.

Nors archeologinėse publikacijose vis dar išlieka tendencija skelbti pačią tyrimų medžiagą su didesnės ar mažesnės apimties komentarais, palengva daugėja analitinių ir sintetinių darbų skaičius.

Lietuvos archeologijos bibliografija iki 1998 m. yra skelbta (Tautavičius A. (Sud.) Lietuvos archeologijos bibliografija 1782-1998. Vilnius, 2000. – 767 p.). Mokslinių tęstinių archeologinių leidinių serijos yra šios: Lietuvos archeologija (nuo 1979 m.), Archaeologia Baltica (nuo 1995 m.), Archaeologia Lituana (nuo 1999 m.).